DVI DARNAUS VYSTYMO INICIATYVOS, VŠĮ

Projektas “Anykščių savivaldybės gebėjimų stiprinimas rajono darnaus
vystymo ir turizmo planavimo gerinimui, panudojant Norvegijos patirtį”

Projektą įgyvendina:

Projekto partneria:

Norvegijos patirtis

2010 m. birželio 27 d. - liepos 2 d. 6 tikslinės grupės atstovai vyko į patirties mainų vizitą Norvegijoje. Kelionės dalyviai, lydimi partnerių paprojekčio koordinatorių Sigrid Lindstad (Hedmark apskritis) ir Kirsten Paaby (NVO „IdeasBank"), lankėsi Ski ir Os savivaldybėse, susipažino su turizmo srityje dirbančių institucijų veikla, turėjo galimybę iš arti pamatyti geruosius darnaus bendruomenės vystymosi ir turizmo planavimo pavyzdžius. Štai keletas jų:


Aktyvi veikla Ski savivaldybėje

      Netoli Oslo centro įsikūrusi Ski savivaldybė, turinti per 110 tūkstančių gyventojų. Reljefas, lyginant su visa Norvegijos teritorija, yra pakankamai lygus, čia gausu miškų ir vandens telkinių, kurie aktyviai veiklai suteikia neribotų galimybių ir kurių didelė dalis yra savivaldybės nuosavybė. Savivaldybė garsėja istoriniais radiniais, čia aptikti pirmųjų Norvegijos gyvenviečių pėdsakai.
      Vizito savivaldybėje metu, jos darbuotojai ne tik ne tik supažindino su Ski savivaldybės administracijos veikla, pasiekimais, bet ir parodė kaip savo sprendimus įgyvendina praktiškai, sudarė galimybę apžiūrėti poilsiui skirtus takus, poilsio ir atokvėpio vietas, pritaikytas turizmui ir vietos bendruomenės poreikiams. Susitikimo metu pristatyti strateginio planavimo principai, iššūkiai, su kuriais tenka susidurti, ir jų sprendimo būdai. Pavyzdžiui, šio regiono vietos bendruomenei didelį nerimą kėlė tai, kad per daug bendruomenės vaikų susiduria su antsvorio problema. Kad išspręsti šią problemą savivaldybė deda dideles pastangas sveiko gyvenimo būdo propagavimui. Tuo tikslu išvystytas platus dviračių ir pėsčiųjų trasų tinklas, sukurta galimybė ilsėtis prie vandens telkinių. Taip pat kiekvienai mokyklai ir vaikų darželiui priskirta miško dalis, kur vaikai gali aktyviai leisti laiką gamtoje.
      Šioje savivaldybėje daug dėmesio skiriama vietos gyventojų ekologiniam švietimui, jų įtraukimui į gamtos resursų taupymo programas. Nagrinėjami tokie klausimai, kaip „Ar sumažėjo energijos vartojimas?", „Kokia vandens kokybė?", „Kiek retųjų rūšių išsaugota?", „Kiek atliekų perdirbta?", „Kaip savivaldybė tvarkė viešąsias erdves, idant sustiprintų piliečių sveikatą?". Kad į juos atsakytų savivaldybė veda „žaliąją apskaitą", kuriai tenka ypač svarbus vaidmuo plėtojant vietovės darnų vystymąsi. „Žalioji apskaita" padeda ne tik registruoti aplinkosaugos darbus, nustatant blogąją patirtį bei atrandant tobulėjimo galimybių, bet taip pat yra ir svarbus įrankis, padedantis skleisti informaciją visuomenei.
      Be aplinkosaugos klausimų sprendimo savivaldybėje ypač pabrėžiama švietimo apie darnų vystymąsi svarbą. Nuo 2002 metų Ski kasmet visiems gyventojams ir įmonėms pagamina kalendorių, kuriame pateikiama informacija apie CO2 išmetimų mažinimo būdus, energijos naudojimo efektyvumo sprendimus, atliekų tvarkymą, „Vietos darbotvarkės 21" tikslų pasiekimą ir pan. Į kalendoriaus kūrimo procesą įtraukiami vietos mokyklos mokiniai - kasmet tam tikra tematika organizuojamas piešinių konkursas ir atrinkti piešiniai naudojami kalendoriaus iliustravimui.


Vaalerenga – medinių namų kvartalas

      Kaip darnaus vystymosi pavyzdys vizito grupei buvo pristatytas Vaalerenga rajonas, esantis Osle, kuris puikiai žinomas dėl tradicinių medinių namelių išsaugojimo vietos bendruomenės dėka. Šioje teritorijoje buvo planuojamas greitkelis, bet vietos bendruomenei protestuojant, pastatai nebuvo nugriauti, o rekonstruojami. Siekiant išsaugoti kultūrinio paveldo objektus buvo priimti tam tikri apribojimai ir reikalavimai rekonstrukcijai, kas sukėlė neigiamą žmonių reakciją, tačiau neigiamas požiūris į teigiamą pasikeitė per 10-20 m., kai visuomenė pamatė rezultatus. Šį rajoną pavyko atgaivinti.
      Gamta ir kultūros paveldas yra svarbiausios Norvegijos turizmo prekės. Norvegijos medinis paveldas stebina savo gausa, įvairove, menine išraiška ir vitališkumu. Paminklosauga Norvegijoje nėra savitiksla, o glaudžiai susijusi su paveldo naudojimu ir pridėtinės vertės kūrimu, turizmo srityje. Norvegija yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kur išvystytas ne tik kultūrinis turizmas, bet ir specifinis paveldo turizmo produktas.
      Norvegija ir Lietuva labai daug turi bendro saugojant ir panaudojant turizmo reikmėms ne tik gamtos arealą bei ir kultūros paveldą. Ypač daug bendrų sąsajų galima rasti išsaugant ir panaudojant medinės architektūros objektus. Norvegijoje medinės architektūros kvartalai ypač puoselėjami miestuose ir miesteliuose, tuo tarpu Lietuvoje daugiausia saugomų medinių pastatų yra etnografiniuose kaimuose. Taip yra dėl skirtingo administracinio suskirstymo. Nors ir nedaug, bet medinio paveldo objektų turime ir Lietuvos miesteliuose, todėl šio vizito metu buvo sudaryta galimybė susipažinti su šių pastatų saugojimo patirtimi Norvegijos valstybėje. Pastatai - svarbi kultūros paveldo dalis. Seni namai liudija ne tik apie senų laikų visuomenines sąlygas, gyvenimą ir užsiėmimus, bet ir apie meistriškumą bei medžiagų išmanymą. Jie yra viena iš svarbiausių kultūros paveldo dalių dar ir dėl to, kad be atvangos buvo ir bus naudojami ateityje. Jie atstovauja gyvai, nenutrūkstamai tradicijai. Daugelis savininkų Norvegijoje ne be pagrindo didžiuojasi savo namais ir laiko savo garbės reikalu juos išsaugoti, ypač tai akivaizdu vaikščiojant Vaaleringos kvartalo gatvėmis, kur galima matyti spalvingus namų fasadus, išsaugotas smulkiausias autentiškas pastato detales (pvz. laiptelius, vitrinėles, langų, durų ornamentiką). Pastatai geriausiai išsaugomi tada, kai jie nuolat naudojami, reguliariai prižiūrimi. Telieka viltis, jog ir Lietuvos medinių pastatų savininkai anksčiau ar vėliau supras, kad pastatą reikia prižiūrėti, saugoti jo vertingąsias detales. Pagrindinis senų pastatų priežiūros principas Norvegijoje - kiek įmanoma išlaikyti senas originalias pastato detales (išorės apdailą, langus, duris). Visas pastatų išsaugojimo tiesas dar kartą paliudijo Vaaleringos rajono bendruomenės veikla ne tik išsaugant, bet ir pritaikant bendruomenės poreikiams senąjį pastatą, kuris buvo pasmerktas nugriovimui ir sunaikinimui.


Røros miestelis kalnuose

      Røros - nedidelis šachtininkų miestelis, įsikūręs netoli Švedijos sienos. Istoriškai Røros kalnakasybos miestelis, tačiau šiomis dienomis svarbiausią ekonominę naudą miesteliui teikia žemės ūkis ir turizmas.
      Miestelyje gausu medinių XVIII-XIX a. pastatų, čia siekiama išsaugoti kuo autentiškesnę aplinką. Norvegijoje kultūros paveldo objektų restauravimą ir pritaikymą turizmo reikmėms remia valstybė. Valstybė ir nevyriausybinės organizacijos anksti suprato, kad autentiška aplinka bei senieji mediniai pastatai gali tapti nauju ištekliu miestelio ekonominei raidai. Kelis dešimtmečius miestelyje buvo vykdomos įvairios paveldo tyrimų, restauravimo ir amatų mokymo programos. 1980m. vietovė buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Restauruotuose mediniuose pastatuose šiandien veikia amatų dirbtuvės, meno galerijos, kavinės, restoranai, svečių namai ir kitokios įstaigos. Kultūros paveldo dėka 5000 gyventojų miestelis tapo viena iš svarbiausių turistinių vietovių centrinėje Norvegijoje. Valstybei svarbu žinoti, kokią ekonominę naudą duoda dešimtmečiais vykdoma investavimo į Røros kultūros paveldą strategija, todėl čia vykdomi tyrimai.
      Kitas svarbus aspektas kuriuo garsėja šis miestelis - tai vietinio norvegiško maisto propagavimas. Miestelio ir aplinkinėse bendruomenėse yra įkurta apie 30 parduotuvėlių, kuriose tiek turistams, tiek ir vietos gyventojams parduodami šioje vietovėje pagaminti maisto produktai. 1995 m. Røros savivaldybė inicijavo specializuotos etiketės, skirtos Rytų ir Vidurio Norvegijos kalnų regione pagamintų produktų paženklinimui, sukūrimą bei vietos ūkininkų, maisto perdirbėjų ir parduotuvių įtraukimą siekti bendro tikslo. Šis projektas apėmė 10 regiono savivaldybių. Šia iniciatyva buvo siekiama trijų tikslų: 1) praplėsti vietinių produktų rinką ir padaryti ją labiau matomą potencialiems klientams; 2) sumažinti energijos suvartojimą transporto sektoriuje; 3) didinti vartotojų sąmoningumą, renkantis vietoje pagamintą produktą.


Darnus turizmas Dalsbygda miestelyje

      Os savivaldybės Dalsbygda miestelio sėkmės istorija yra puikus pavyzdys, ką gali pasiekti vietos bendruomenė, plėtojant darnų turizmą. Miestelis nedidelis, čia gyvena tik apie 500 gyventojų. Bendruomenė už simbolinę 1 NOK kainą nusipirko pastato griuvėsius, kurių vietoje pastatė naują pastatą. Jame įrengė bendruomenės namus, o laisvame plote įkūrė kavinę, kurioje šeimininkauja dvi bendruomenės šeimos. Vasaros metu, kai prasideda turizmo sezonas, kavinėje papildomai įdarbinami 5-6 vietiniai moksleiviai, kuriems tai yra ne tik galimybė užsidirbti, bet ir puiki verslo praktika. Kavinėje galima gauti ne tik turistams reikalingą informacinę medžiagą apie apylinkės turizmo objektus, bet ir užsisakyti gidą. Turistai gali pasinaudoti drabužių skalbimo savitarnos, dušo paslaugomis ir žinoma skanauti tradicinį norvegišką patiekalą - keptus vaflius, kurie patiekiami kartu su namine žemuogių, rabarbarų ar aviečių uogiene. Tai gražus pavyzdys, kaip vietinė bendruomenė gali būti įtraukta ir suinteresuota turizmo plėtojimu.


Trysil - didžiausias žiemos slidinėjimo kurortas

      Tryslil - žinomas kaip vienas iš didžiausių kalnų slidinėjimo kurortų Norvegijoje. Jo sėkmės pagrindas - vietinių gyventojų ir savivaldybės teritorijoje veikiančių įmonių bendradarbiavimas. Bendromis savivaldybės ir privataus verslo pastangomis (šiuo metu čia savo veiklą vykdo 170 įmonių) yra įkurtas centras, kuris rūpinasi Trysil vietovės rinkodara ir turistų pritraukimu į jų kraštą. Šis centras yra išlaikomas iš mokesčių, kuriuos savanoriškai moka visos su turizmo veikla susijusios įmonės. Kurorte įrengtos 65 slidinėjimo trasos, 30 slidininkų keltuvų. Slidinėjimo sezono metu čia atvyksta beveik 1 mln. turistų. Kurorte susiduriama su didele sezoniškumo problema, kadangi slidinėjimo sezonas trunka tik 6 mėn., o likusią metų dalį turistų srautai čia yra labai maži.
      Šiuo metu aktyviai bandoma spręsti sezoniškumo problemą. Tuo tikslu plėtojamos vasaros sezono pramogos ir aktyvaus poilsio galimybės. Tačiau visa tai nėra lengvai realizuojama. Pirmiausia buvo sunku pakeisti vietinių gyventojų ir verslininkų požiūrį į tai, kad ne tik tradicinis žiemos turistinis sezonas, bet ir vasaros sezonas gali būti komerciškai naudingas. Diskusijos tuo klausimu vyko nuo 2006 m. Dabar pradėta vykdyti aktyvi rinkodara, kurios pagrindinis tikslas reklamuoti vasaros turizmo sezoną. Planuojama, jog po 2-3 metų bus sukurta pakankamai vasaros turizmo produktų, kad vasaros turistų skaičius išaugtų iki 1/3 žiemos turistų skaičiaus.